Nors prieš prasidedant ceremonijai jų akyse dar buvo galima įžvelgti jaudulį, viskas pasikeitė tą akimirką, kai susikibo už rankų – jaudulys tiesiog ištirpo, užleisdamas vietą švelnumui ir tikram buvimui kartu.

Fotosesijos metu man teliko stebėti ir gaudyti jų šypsenas, žvilgsnius vienas kitam, natūralumą, laisvumą ir tą besąlygišką meilę, kuri jautėsi kiekviename judesyje.

Tai buvo diena, kai nieko nereikėjo vaidinti – viskas vyko tikra, savaime ir taip, kaip ir turėtų būti tikroje meilėje.